Plokšti stogai

I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklės apie eksploatuojamų stogų-terasų projektavimą ir įrengimą paruošta remiantis galiojančiais normatyviniais dokumentais, gamintojų reikalavimus ir rekomendacijas, užsienio ir Lietuvos statybininkų bei projektuotojų patyrimu ir eksperimentiniais tyrimais atsižvelgiant į klimatologines sąlygas.
2. Taisyklės eksploatuojamų stogų-terasų projektavimą ir įrengimą apjungia, papildo ir detalizuoja galiojančius normatyvinius dokumentus, todėl ja naudotis rekomenduojama visoms projektavimo ir statybos įmonėms.
3. Taisyklės skirtos energiškai efektyviems pastatams ir jų statybai, kuriems yra keliami griežtesni su šiluma ir sandarumu susiję reikalavimai. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas stogo šilumos izoliacinio sluoksnio apsaugai nuo drėgmės.

II. SKYRIUS. NUORODOS
4. Statybos taisyklės parengtos laikantis šių norminių dokumentų ir standartų:
4.1. Taisyklės skirtos vadovautis, projektuojant eksploatuojamus stogus-terasas. Stogai-terasos naudojami poilsio ir žaidimų aikštelėms, atviroms kavinių, restoranų salėms, automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti ir kt.
4.2. Taisyklėse nurodomi eksploatuojamų stogų-terasų projektavimo ir statybos specifiniai reikalavimai. Projektuojant eksploatuojamus stogus, be minėtų reikalavimų, reikia vadovautis šiais normatyviniais dokumentais:
4.2.1. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“;
4.2.2. STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“;
4.2.3. HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“;
4.2.4. STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“;
4.2.5. LST EN 826:1998 „Statybinės termoizoliacinės medžiagos. Stiprio gniuždant nustatymas“.
4.2.6. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“
4.2.7. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
4.2.8. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00 su pakeitimais ir papildymas

III. SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS ir TRUMPINIAI
5. Statybos taisyklėse naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
5.1. ATBRAILA – žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.
5.2. ATVIRKŠTINIS STOGAS – tai eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
5.3. HIDROIZOLIACINĖ STOGO DANGA – iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.
5.4 APSAUGINIS HIDROIZOLIACINĖS DANGOS SLUOKSNIS – paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantis šią dangą nuo atmosferos poveikio.
5.5. PAPILDOMAS HIDROIZOLIACINIS SLUOKSNIS – po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
5.6. ĮLAJA – anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti.
5.7. LAŠTAKA – pastato elemento padengimo skarda išorinis kraštas.
5.8. PAKLOTAS – konstrukcinis elementas, ant kurio tiesiogiai klojama hidroizoliacinė stogo danga (pvz.: klojinys iš medžio ar medinių medžiagų, šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksnis ar tiesiog laikančioji konstrukcija).
5.9. PARAPETAS – sienos tęsinys virš stogo dangos.
5.10. PLOKŠČIAS STOGAS – nuožulnusis nuo 0,7 iki 7 laipsnių nuolydžio stogas.
5.11. STOGO LATAKAS – nuožulnus lovio tipo dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pritvirtintas prie atbrailos pakabinamas latakas, o taip pat stogo plokštumoje įrengtas nuosvyrusis latakas.
5.12. STOGO ELEMENTAI – vėdinimo kanalai ir kaminėliai, alsuokliai, stoglangiai, kaminai, deformacinės siūlės, antenos ir kitos stoge ir virš stogo esančios konstrukcijos.
5.13. SUTAPDINTAS STOGAS – stogas, sutapdintas su patalpos lubomis.
5.14. VANDENS GARŲ VARŽOS FAKTORIUS – oro vandens garų laidumo ir medžiagos garų laidumo koeficientų santykis.
5.15. SKIRIAMIEJI SLUOKSNIAI – sluoksniai atskiriantys tarpusavyje skirtingas medžiagas.
5.16. EKSPLOATUOJAMAS STOGAS – eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta po hidroizoliaciniu sluoksniu.
5.17. ATVIRKŠTINIS STOGAS – eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
5.18. DRENUOJANTIS SLUOKSNIS – eksploatuojamo stogo konstruktyvinis sluoksnis, kuriuo vanduo yra nuvedamas nuo hidroizoliacinio sluoksnio.

6. Taisyklėse naudojami šie trumpiniai:
6.1. STR – statybos techniniai reglamentai;
6.2. DP – darbo projektas;
6.3. SDTP – statybos darbų technologijos projektas;
6.4. PV – Projekto Vadovas;
6.5. ETĮ – Europos techninis įvertinimas;
6.6. ETAG – Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas;
6.7. DSL (angl. HPL) plokštės – didelio slėgio laminato plokštės;
6.8. MDP – medžio drožlių plokštė;
6.9. PVC – polivinilchlorido gaminiai;
6.10. UV – ultravioletiniai spinduliai;

IV. STOGŲ RŪŠYS IR KLASIFIKACIJA

Priklausomai nuo paskirties eksploatuojami stogai dalinami į tris grupes:
– stogai terasos, skirti intensyviam žmonių judėjimui;
– pravažiavimai ir stovėjimo aikštelės virš pastatų dalių, skirti transporto judėjimui;
– apželdinti stogai su ekstensyviu (gazonai) ir intensyviu (dekoratyviniai krūmai ir medeliai) apželdinimui.

V. SKYRIUS. BENDRI REIKALAVIMAI

7. Bendri reikalavimai
7.1.Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 1,4° ir ne didesnis kaip 7°. Šie stogai skirti ne tik apsaugoti statinius nuo atmosferinių poveikių, bet ir ant jų vykdyti įvairią veiklą. 0,7°-1,4° energetiškai efektyviuose pastatuose naudoti nerekomenduojama. Stogai su 0,7°- 1,4° turi buti detaliai aptarti projekte detaliai nurodant kokias medžiagas reikia panaudoti
hidroizoliacijai.
7.2.Nerekomenduojama įrenginėti eksploatuojamo atvirkštinio stogo, kadangi per šilumos izoliacija prabėga vanduo, o tai mažina šiluminio sluoksnio varžą.
7.2.1. Stogai turi būtų atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Stogai turi būti projektuojami, statomi ir naudojami taip, kad tenkintų STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus.
7.2.2. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių normatyvų reikalavimus STR 2.01.04:2004 “Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai”.
7.2.3. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus, t.y. stogo eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbai neturi kelti grėsmės nė vieno darbų etapo metu. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.
7.2.4. Stogams įrengti panaudotos medžiagos neturi teršti aplinkos.
7.2.5. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvų reikalavimus.
7.2.6. Stogai turi turėti pakankamą nuolydį, atitinkantį stogo tipą ir stogo dangai įrengti panaudotų medžiagų tipą, lietaus vandeniui bei tirpstančiam sniegui nutekėti.
7.2.7. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuleidžiamas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos gamtai.
7.2.8. Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti normatyvo STR 2.05.01:2005 “„Pastatų atitvarų šiluminė technika“” reikalavimus.
7.2.9. Stogų konstrukcijoms gaminti leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka sertifikuotas statybines medžiagas bei gaminius.
7.2.10. Stogų konstrukcijoms gaminti neleidžiama naudoti tokių medžiagų, kurios stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudamos (vyksta cheminė reakcija, elektrokorozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina viena kitos
ilgaamžiškumą.
7.2.11. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.
7.2.12. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais.
7.2.13. Stogai turi būti įrengti pagal šios darbo instrukcijos reikalavimus bei medžiagų ir gaminių gamintojų instrukcijas. Jiems įrengti turi būti naudojamos medžiagos, nustatyta tvarka sertifikuotos Lietuvos Respublikoje.

8. Bendri reikalavimai eksploatuojamo stogo sluoksniams
8.1.Įrengiant eksploatuojamus stogus reikėtų atsižvelgti į sekančias pozicijas:
8.2.Bendrosios veiklos statybos objekte.
8.2.1. Eksploatuojamo stogo konstrukcijų sumontavimas ir dengimas. Jis susideda iš sekančių dalių:
8.2.2. garus izoliuojančio sluoksnio;
8.2.3. nuolydžio suformavimo sluoksnio;
8.2.4. termoizoliacinio sluoksnio;
8.2.5. vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;
8.2.6. papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;
8.2.7. hidroizoliacinės stogo dangos;
8.2.8. hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio;
8.2.9. oro sluoksnio arba vandenį drenuojančio sluoksnio;
8.2.10. grindų dangos pasluoksnių;
8.2.11. grindų dangos.
8.2.12. įrenginių atramų ir laikančių elementų ant stogo paviršiaus konstrukcinių mazgų įrengimas
8.2.13. skiriamųjų pasluoksnių.
8.2.14. Eksploatuojamo stogų remonto darbai.
8.2.15. Eksploatuojamo stogo dengimas.
8.2.16. Stogo dengimo darbų organizavimas ir vertinimas.

VI. EKSPLOATUOJAMO STOGO KONSTRUKCIJŲ SUMONTAVIMAS IR DENGIMAS

8.3.Eksploatuojamų stogų laikančios konstrukcijų paviršius – viršutinio aukšto denginys, turi būti projektuojamas ir įrengimas horizontalus arba su projekte numatytu nuolydžiu. Atraminiai elemetai – tvoreles, stulpai ir kt. neturi jungtis su laikančiąja konstrukcija ir turi būti įrengti virš hidroizoliacinės dangos, apsauginio sluoksnio.

9. Garus izoliuojantis sluoksnis
9.1.Garo izoliacinis sluoksnis turi būti vientisas, įrengiamas ant sauso, lygaus laikančios konstrukcijos paviršiaus. Jei esamas paviršius turi nelygumų, jie turi būti pašalinami užtaisant ar išlygiant remontiniais mišiniais.
9.2.Garo izoliacijos efektyvumą užtikrina dvi pagrindinės sąlygos:
9.2.1. tinkamos medžiagos garo-izoliaciniam sluoksniui parinkimas;
9.2.2. teisingas šio sluoksnio įrengimas.
9.3.Medžiagų garo izoliacijos rūšį ir savybes nustato projektuotojai atsižvelgiant į vidaus ir lauko oro temperatūrų skirtumą ir pastato vidaus patalpų oro santykinio drėgnio reikalavimus. Įvairias medžiagas galima išdėstyti pagal jų garinės varžos vertę sekančiu eiliškumu: 1−prilydomoji bituminė juosta, mažiausiai 4 mm storio, padengta aliuminio folija ar armuota stikloaudiniu; 2−tas pats, tik armuota stiklo pluoštu; 3−plona bituminė juosta, padengta aliuminio folija ar armuota stiklo pluoštu; 4−aliuminio folija su bitumo sluoksniu; 5−prilydomoji bituminė polimerinė juosta 4…5 mm storio, armuota stiklo pluoštu arba poliesterio pluoštu; 6−polietileno plėvelė 0,2mm
storio, 7- ritininė bituminė medžiaga.
9.4.Garo izoliacijos funkcijas dalinai atlieka denginio konstrukcijos. Todėl visos jų sandūros turi būti kruopščiai užtaisytos. Pagrindas po garo izoliacija turi būti lygus, stiprus ir sausas.
9.5.Klojant nearmuotą aliuminio folijos juostą ant betoninių paviršių pirma reikia pakloti stiklūno arba geotekstilės sluoksnį arba įrengti bituminės ritininės dangos sluoksnį.
9.6.Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų bei stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų, vamzdžių ir pan.) garinės izoliacijos sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus. Rekomenduojama garo izoliaciją ties vertikaliais paviršiais ištisai priklijuoti.
9.7.garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio ši vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais arba turi atitikti STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reglamento 3 priedo reikalavimus;
9.8.vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12°-30°C temperatūros patalpų su mažesniu už 85% santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd < 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė už 20 m.;

10. Nuolydžio suformavimo sluoksnis
10.1. Nuolydžio sudarymo sluoksnis daromas įlajų, vandens surinkimo latakų ar stoglovių kryptimi su 2-4% nuolydžiu priklausymai nuo naudojamos hidroizoliacijos tipo.
10.2. Nuolydžio sudarymo sluoksnis gali būti daromas ant laikančių denginio konstrukcijų arba ant šiluminės izoliacijos sluoksnio.
10.3. Reikiamas stogo nuolydis gali būti užtikrinamas šiais būdais:
10.3.1. kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu, arba tiesiog sauso smėlio sluoksniu, kuris pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. Pastarasis šiuo atveju naudojamas visame plote vienodo storio;
10.3.2. naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Šiuo atveju supaprastinama darbų technologija, bet išauga stogo kaina. Toks sprendimas būdingas stogams su laikančiu metaliniu paklotu, kai nuolydžio formavimui negalima panaudoti birių medžiagų;
10.3.3. montuojant su reikiamu nuolydžiu denginio konstrukcijas, kaip taisyklė metalinį paklotą arba gelžbetoninius denginio elementus, virš kurių klojamas vienodo storio šiluminės izoliacijos sluoksnis.
10.4. Nuolydžio sudarymo sluoksnis virš šilumą izoliuojančios medžiagos atlieka kartu ir išlyginamojo sluoksnio funkcijas. Siekiant pailginti ruloninės dangos naudojimo laiką, nuolydžioišlyginamąjį sluoksnį daryti betoninį. Mažiausias jo storis 50 mm.
10.5. Kad šiluminė izoliacija nedrėktų, įrengiant betoninį išlyginamąjį ar nuolydžio-išlyginamąjį sluoksnį, reikia ant šiluminės izoliacijos pakloti vieną sluoksnį vandens nelaidžios plėvelės.
10.6. Išlyginamąjį sluoksnį virš šiluminės izoliacijos įrengti min 50 mm storio iš armuoto betono.
10.7. Stogo nuolydžiams su įlaja geriausias variantas pateiktas 4 paveiksle.

10.8. Latakuose daryti ne mažesni, kaip 2,5 % nuolydį.
10.9. Nuolydžio dydžio parinkimas taip pat priklauso ir nuo naudojamų hidroizoliacinių medžiagų. Plėvelinės hidroizoliacinės dangos klojamos vienu sluoksniu, todėl čia vandeniui nutekėti reikia mažesnio nuolydžio. Naudojant prilydomas hidroizoliacines dangas, įvertinus mažą siūlių patikimumą ir tai, kad prilydomosios ruloninės stogo dangos gali būti naudojamos eksploatuojamiems stogams, kur yra apsunkintas vandens nutekėjimas ir tai, kad stogo sankirtų vietose vanduo suteka nuo kelių stogo plokštumų, žymiai padidina tekančio vandens kiekį sankirtos vietoje, iškyla didelė grėsmė, kad stogas, esant mažiems nuolydžiams, gali tapti pralaidus. Dėl šių priežasčių nederėtų eksploatuojamų stogų projektuoti esant ribiniams nuolydžiams.

11. Termoizoliacinis sluoksnis
11.1. Lietuvoje eksploatuojamų stogų šilumos laidumas turi būti ne didesnis nei nurodyta STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.
11.2. Šiluminis sluoknsis turi būti įrengiamas iš apkrovas laikančio šilumos izoliacinio sluoknio. Galima apkrovos reikšmė turi būti nusakyta projekte arba remtasi gamintojo rekomendacijomis.
11.3. Šilumos izoliacinę medžiaga transportavimo ir statybos metu būtina apsaugoti nuo atmosferinės drėgmės. Šilumos izoliaciniam sluoksniui nudoti tik sausas medžiagas, kurios savyje neturėtų papildomos drėgmės t.y. medžiagos svorinė drėgmė neturi būti didesnė už jos eksploatacinę drėgmę.
11.4. Geriausia šilumos izoliaciją kloti dviems ar daugiau sluoksnių. Klojant pirmą sluoksnį, svarbu glaudžiai vieną prie kitos pakloti šilumos izoliacijos plokštes ir kad siūlės sutaptų tik viena kryptimi, užleidžiant >10cm. „Kryžmiški“ šilumą izoliuojančių gaminių sujungimai neleidžiami. Jei klojami keli šilumą izoliuojančių gaminių sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ šilumą izoliuojančių gaminių sujungimai neleidžiami.
11.5. Jei siūlių plotis tarp plokščių viršija 2 mm, jas būtina užpildyti sandarinimo putomis, o didesnius tarpus 5-10 mm užtaisom su šiltinamąja medžiaga.
12. Dengiant stogus rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais rekomenduojama:
12.1. – nevykdyti stogo darbų sningant, esant dideliam rūkui ir kitomis sąlygomis, kuriomis pagrindas labai drėksta;
12.2. – maksimaliai siaurinti stogo darbų frontą, nepaliekant ilgesniam laikui su stogo danga neuždengtų plotų;
12.3. – neuždengtus stogo plotus pagal galimybės reikia apsaugoti nuo kritulių laikinomis priemonėmis, pvz. uždengiant polietilenine plėvele arba įrengiant laikiną stogą;
12.4. – nenaudoti apledijusių arba apšerkšnijusių stoginių medžiagų;
12.5. – įrengiant daugiasluoksnes ritinines dangas, priklijuojamas tik vienas dangos sluoksnis. Atšilus orui, šis sluoksnis apžiūrimas, jei reikia, remontuojamas ir po to klojami visi kiti dangos sluoksniai.

13. Hidroizoliacinės stogo dangos
13.1. Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis už 75°C.
13.2. Klijuojant eksploatuojamų stogų bitumines hidroizoliacines dangas juostos turi būti įrengtos statmenai vandens nubėgimo krypčiai. Plokščių neeksploatuojamų stogų hidroizoliacinių dangų juostos iš bituminių ritininių medžiagų klijuojamos skersai stogo nuolydžio, pradedant nuo žemiausių stogo vietų (įlajų, karnizų).
13.3. Užleidžiamos pagal gamintojo reikalavimus bet ne mažiau kaip 100 mm. Įrengiant prilydomasias bitumines dangas turi būti nemažiau kaip 2 sluoksniai.
13.4. Prilydomoji bituminė danga turi būti lyginama (voluojama) nuo vidurio į kraštus ir kad nesusidarytų pūslės.
13.5. Hidroizoliacinė stogo danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. Įrengiant hidroizoliacinę stogo dangą, turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius bei jų išdėstymas, hidroizoliacinei dangai įrengti būtinos hidroizoliacinės medžiagos ir šių medžiagų sluoksnių skaičių.
13.6. prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas;
13.7. stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis mažesnis už 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
13.8. Statybos metu turi būti organizuotas kiekvieno eksploatuojamo stogo sluoksnio tarpinis priėmimas, įforminant rezultatus aktu. Stogo danga įrengiama griežtai prisilaikant projektinių sprendimų, technologinių reikalavimų, naudojamų remiantis medžiagų gamintojo nurodymais. Tam, kad stogo danga būtų apsaugota nuo galimų pagrindo deformacijų, ji klojama ant pagrindo laisvai arba tvirtinama prie pagrindo taškiniu būdu. Tarp pagrindo ir dangos gali būti įrengtas skiriamasis sluoksnis. Po dangos užbaigimo turi būti atliktas jos išbandymas. Tolimesnius darbus galima pradėti tik įsitikinus visišku dangos nepralaidumu vandeniui.

14. Vandenį drenuojantis sluoksnis

14.1. Vienas pagrindinių sluoksnių, nuo kurio priklauso eksploatuojamo plokščiojo stogo kokybė – drenuojantis sluoksnis. Šio sluoksnio paskirtis – pašalinti ant stogo esantį vandenį ir neleisti susidaryti vandens pertekliui. Dabartiniams eksploatuojamiems plokštiesiems stogams galima pasirinkti įvairius drenuojančio sluoksnio įrengimo variantus:
14.1.1. – plauto žvyro sluoksnis;
14.1.2. – oro tarpas kaip drenuojantis sluoksnis;
14.1.3. – duobėtų lakštų drenuojantis sluoksnis;
14.1.4. – metalinės
14.1.5. – drenažinė medžiaga-ENKADRAIN arba analogiška.
14.2. Plauto žvyro arba skaldos drenuojantis sluoksnis
14.3. Vienas seniausių eksploatuojamojo stogo drenuojantis sluoksnis yra plauto žvyro arba skaldos sluoksnis. Jis įrengiamas virš hidroizoliacinės dangos (5 pav.). Sluoksnio storis gali būti vienodas arba kintamas, siekiant kompensuoti nuolydį ir suformuoti horizontalų stogo paviršių. Plauto žvyro granuliometrinė sudėtis turi būti vienoda. Žvyro ir skaldos dalelės gali pažeisti hidroizoliacinę
dangą, todėl virš jos įrengiamas skiriamasis klojamas geotekstilės arba stiklūno sluoksnis, kuris apsaugo hidroizoliacinę dangą. Vietoj geotekstilės Skiriamajam sluoksniui gali būti panaudojama ir 0,2 mm polietileninė plėvelė.

5. pav. Tradicinis eksploatuojamas stogas – terasa su drenuojamu sluoksniu iš plauto žvyro
1 – g/b perdanga; 2 – nuolydį formuojantis sluoksnis; 3 – išlyginamasis sluoksnis; 4 – garo izoliacija (200 mk stabilizuota polietileno plėvelė); 5 – šilumos izoliacija; 6 – skiriamasis sluoksnis iš polietileno plėvelės arba geotekstilės; 7 – armuotas išlyginamasis sluoksnis (stogo paklotas); 8 – ritininė danga,
arba sintetinės plėvelės danga, iš abiejų pusių apsaugota geotekstilės sluoksniais; 9 –drenuojantis sluoksnis iš plauto žvyro; 10 – plytelių danga (terasos grindys); 11 – trijų lygių vandens surinkimo įlaja.

14.4. Ši sistema turi kelias modifikacijas. Viena iš jų, vadinama atvira, kai virš plauto žvyro klojamas tarpinis smėlio sluoksnis. Ant šio sluoksnio įrengiama trinkelių danga. Labai svarbu tinkamai parinkti tarpus tarp trinkelių, kad vanduo galėtų laisvai filtruotis į drenuojantį sluoksnį. Tarpai užpildomi smėliu.
14.5. Kitas variantas yra uždaras. Šiuo atveju irgi įrengiamas plauto žvyro sluoksnis. Bet trinkelių danga klojama ant cemento skiedinio sluoksnio, kruopščiai užpildant visas siūlės. Trinkeles reikia kloti su nuolydžiu, kad vanduo būtų nukreipiamas į trapus arba įlajas. Įlajų kiekis parenkamas priklausomai nuo eksploatuojamojo stogo ploto. Į drenuojantį sluoksnį patenka daug mažiau vandens. Abiejuose variantuose naudojamos dviejų arba trijų lygių vandens surinkimo įlajos (6 pav.).

14.6. Eksploatuojamas stogas su oro tarpu, kaip drenuojančiu sluoksniu
14.7. Šioje sistemoje apatiniai sluoksniai išlieka tokie patys, keičiasi tik drenuojantis sluoksnis. Juo tampa oro tarpas, kuris paliekamas tarp grindų dangos ir hidroizoliacijos. Hidroizoliacinė danga įrengiama tradiciniu būdu su visais reikiamais nuolydžiais link vandens surinkimo įlajų. Virš jos montuojamos terasos grindų atramos (stulpeliai). Atramos visą eksploatacijos laikotarpį yra veikiamos drėgmės. Todėl jos daromos iš nepūvančios medžiagos – metalo, betono arba plastiko. Pagrindinė tokių stogų problema – užtikrinti horizontalų terasos grindų paviršių ant nuožulnaus pagrindo. Tam atramos įrengiamos skirtingų aukščių. Pats paprasčiausias sprendimas – betonuoti skirtingų aukščių monolitinius stulpelius – nėra pageidaujamas, nes sukelia papildomas dideles apkrovas stogui. Be to, atramų betonavimas ir kietėjimas užtrunka ilgai ir priklauso nuo oro sąlygų. Šio metu vienas iš geriausių sprendimų – plastmasinių atramų panaudojimas (7 pav.). Tokios atramos susideda iš dvejų dalių, apatinės ir viršutinės. Jos įsisuka viena į kitą, todėl jų aukštis yra gali kisti nuo 170 iki 850 mm. Dėl galimo papildomo atramų tarpusavio jungimo, aukštį galima dar labiau padidinti.

14.8. Galimi du terasos grindų įrengimo variantai: iš specialių vandeniui atsparių lentų arba iš plytelių. Pirmuoju atveju prie atramų tvirtinasi gulekšniai ir virš jų montuojamos grindų lentos. Montuojant terasines plyteles naudojamos kitokios atramos. Ant atramos viršutinės plokštumos dedami kryžminiai dalikliai. Į kiekvieną atramą kampais remiasi 4 plytelės.

14.9. Ir lentos, ir plytelės montuojamos su nedideliais tarpais, kad vanduo nesikauptų ant grindų ir laisvai patektų į drenuojamąją ertmę, ir kad būtų užtikrinta pakankama apatinės terasos dalies ventiliacija. Bet tarpai neturi trukdyti normaliam terasos eksploatavimui.
14.10. Terasų įrengimo reikalavimai
14.10.1. Didžiausias leidžiamas atstumas tarp skersinių – 50cm. Jei mediniai tąšeliai yra klojami išilgai terasos, tuomet atstumas tarp jų neturėtų viršyti 30cm. (10 pav.)
14.10.2. Kiekvienas terasinių lentų galas turi būti įtvirtintas (paremtas). Jeigu nėra galimybės tvirtinti (paremti) lentos gale, tuomet galima paremti daugiausiai 5cm nuo galo. (10 pav.)
14.10.3. Dėl gamybos technologijos (ekstrūzijos) terasinių lentų paviršius yra labai glotnus ir lygus. Kad nesusidarytų balos, kurios žiemą gali užšalti, rekomenduojame tvirtinti lentas su nedideliu nuolydžiu išilgai lentos (0,5mm/metrui).
14.10.4. Terasinėms lentoms įrengti naudojama mažiausiai trys laikančios sijelės.
14.10.5. Reikia užtikrinti pakankamą oro tarpą ir ventiliaciją po lentomis, kad būtų tinkamas džiūvimas.
14.10.6. Turi būti paliekamas 8mm atstumas nuo krašto, kuris reikalingas lentų plėtimuisi
14.11. Drenuojantis sluoksnis iš didelio tankio polietileno duobėtų lakštų
14.12. Šis drenuojančio sluoksnio įrengimo būdas tampa vis populiaresnis. Tačiau jis yra techniškai sudėtingas. Dėl nepakankamų lakštų klojimo technologijos žinių dažnai daromos sunkiai taisomos klaidos. Šio metu gaminami įvairių rūšių ir paskirties duobėti lakštai, iš jų
eksploatuojamiems stogams taikomi tik dvejų tipų specializuoti lakštai: su geotekstilės sluoksniu ir be geotekstilės sluoksnio (9 pav.).

14.13. Abejų tipų lakštai gali būti panaudoti stogams lengvo ir sunkaus eksploatacinio rėžimo, t.y. terasoms ir parkingams, vieni ir kiti klojami virš stogo hidroizoliacinės dangos (ritininės arba plėvelinės). Bet ženkliai skiriasi drenažinių sluoksnių iš šių lakštų įrengimo technologijos.
14.14. Duobėti lakštai be geotekstilės sluoksnio visada klojami duobutėmis žemyn (10 pav.). Lakštai sujungiami tarpusavyje dedant juos vieną ant kito ir darant 200-150mm užleidimus. Kraštai užsandarinami lipnia juosta.

14.15. Siekiant apsaugoti hidroizoliacinę dangą nuo mechaninių pažeidimų ir išvengti galimo stogo sluoksnių sulipimo eksploatacijos metu, virš hidroizoliacijos sausai klojamas skiriamasis 200μm storio polietileno plėvelės arba geotekstilės sluoksnis. Drenažiniai lakštai klojami virš skiriamojo sluoksnio. Bet esant didelėms apkrovoms į grindis, tokio skiriamojo sluoksnio neužtenka. Dauguma dabartinių gamintojų siūlo jų gaminamus apsauginius sluoksnius, kurie montuojami tarp hidroizoliacijos ir duobėtųjų lakštų. Įrengus šį sluoksnį, duobėtųjų lakštų kaušeliai tiesiogiai negniuždo hidroizoliacinės dangos ir ji būna apsaugota nuo praspaudimo.
14.16. Sekantis stogo sluoksnis – skiedinio arba betono išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengiamas nedelsiant, siekiant išvengti mechaninio duobėtų lakštų pažeidimo. Jeigu to padaryti negalima, rekomenduojama lakštų duobutes bent užpildyti skiediniu. Vaikščioti ant neužbetonuotos dangos galima tik laikinai uždėjus lentas arba po to, kai yra užbetonuotos dangos duobutės. Duobėtieji lakštai be geotekstilės sluoksnio nėra pritaikyti naudojimui, kai virš jų pilama biri medžiaga, pavyzdžiui, žvyras arba smėlis. Šie lakštai naudojami tik su betono arba skiedinio sluoksniu.

Eksploatuojamas stogas su drenažiniu sluoksniu iš duobėtų lakštų be geotekstilės
1 – g/b perdanga; 2 – nuolydį formuojantis sluoksnis; 3 – išlyginamasis sluoksnis;
4 – garo izoliacija (200 mk stabilizuota polietileno plėvelė); 5 – šilumos izoliacija;
6 – išlyginamasis sluoksnis; 7 – hidroizoliacinė stogo danga; 8 – skiriamasis sluoksnis
iš polietileno plėvelės arba geotekstilės; 9 – sutankinto polietileno duobėti lakštai;
10 – armuotas cemento skiedinio išlyginamasis sluoksnis; 11 – danga.

14.17. Duobėtieji lakštai su geotekstilės sluoksniu klojami geotekstilę nukreipus į viršų (duobėtųjų lakštų kaušeliai nukreipiami į viršų). Šie duobėtieji lakštai įrengiami, kai naudojamas birus užpildas, tai yra, geotekstilė tinkamai veikia tik tuomet, kai virš jos yra smėlis, skalda ar plautas žvyras. Jei ant jos dedamas betonas, geotekstilė tiesiog neatliks savo filtravimo funkcijos. Geriausiai, kai šioje sistemoje ant duobėtųjų lakštų pilamas plauto žvyro sluoksnis (11 pav.).

14.18. Minimalus jo sluoksnio storis – 15cm įrengiant stovėjimo aikšteles, ir 5cm įrengiant terasas. Šie lakštai atlaiko ypač dideles apkrovas, todėl pagrindinis jų panaudojimas yra automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų praėjimai. Taip pat šios klasės lakštai gali būti panaudoti ir terasoms (12 pav.).

12. pav. Eksploatuojamo stogo – automobilių stovėjimo aikštelės – įrengimas, kai drenažinis sluoksnis daromas iš duobėtų lakštų su geotekstile a – stogo struktūra; b – darbų atlikimo nuoseklumas

14.19. Šie duobėti lakštai naudojami tiek su plėvelinėmis, tiek su prilydomosiomis dangomis, ant kurių visada klojamas skiriamasis sluoksnis. Dubėtų lakštų danga klojama viso stogo plote. Lakštų kraštai užleidžiami vienas ant kito per 4 duobutes ir papildomai hermetizuojami lipnia juosta arba specialiais klijais. Virš priklijuotos prie duobėtų lakštų geotekstilės pilamas žvyro arba stambaus smėlio sluoksnis, ant kurio montuojamos parkingo grindys. Neleidžiama virš geotekstilės pilti statybines šiukšles, augalinį sluoksnį ir kitą panašų gruntą.
14.20. Teisingai įrengtas. sluoksnis (su geotekstilė ir be jos) pats yra puiki hidroizoliacija. Todėl ne tik stogo paviršius, bet ir visos stogo detalės įrengiamos griežtai laikantis lakštų gamintojo reikalavimų. Prijungimuose prie vertikalių paviršių duobėtieji lakštai užleidžiami ant vertikalių paviršių ne mažiau kaip 300mm, bet ne žemiau nei hidroizoliacija (13 pav.). Viršutinis lakštų kraštas tvirtinamas smeigėmis arba specialiomis užleistinomis detalėmis. Vandens surinkimo įlajos daromos kelių lygių ir vienas iš jų skiriamas vandens surinkimui nuo duobėtų lakštų.

13. pav. Duobėtieji Duobėtų lakštų (raudona spalva) užkėlimas į viršų prijungimuose prie vertikalių paviršių a – lakštų viršutinio krašto užbaigimo variantai; b – lakštų viršutinio krašto tvirtinimas

14.21. Pastaruoju metu pradedama plačiai taikyti drenažines sistemas, kuriose vietoj duobėtų polietileno lakštų panaudojami kito tipo drenažiniai lakštai – ENKADRAIN drenažinė medžiaga (arba analogiška) (14 pav.). Šios medžiagos storis – 4…6mm. Ji tinkama ten, kur veikia ypač didelės apkrovos, pvz. krovininio transporto judėjimas. Jos panaudojimas beveik nesiskiria nuo duobėtų lakštų su geotekstilės sluoksniu panaudojimo.

14. pav. Drenažinė medžiaga ENKADRAIN

15. Skiriamieji sluoksniai
15.1. Rekomenduojama visus plokščiojo eksploatuojamo stogo dangos sluoksnius vieną nuo kito atskirti įvairiais skiriamaisiais sluoksniais. Terminio plėtimosi ar vibracijos metu kiekviena medžiaga pagal savo technines ypatybes juda skirtingai, jei visi sluoksniai judėtų vienu metu, tai jie gadintų vienas kitą, todėl reikia juos atskirti, kad to būtų išvengiama. Taip pat tarpiniai sluoksniai veikia ir kaip apsauga nuo apkrovos. Pavyzdžiui, ant hidroizoliacijos užklojus polietileno plėvelės dangos sluoksnį , jis veikia kaip apsauga nuo praspaudimo. Kai kurios medžiagos negali kontaktuoti viena su kita, todėl tarp jų taip pat įrengiami skiriamieji sluoksniai. Skiriamaisiais sluoksniais galima būti geotekstilė, įvairios plėvelės.

VII. PLOKŠTIEJI EKSPLOATUOJAMI APŽELDINTI STOGAI

15.2. Žalieji stogai, nors jie yra dar nepopuliarūs Lietuvoje, turi daug privalumų. Jie efektyviai saugo stogo dangą nuo įvairių atmosferos poveikių, sugeria garsą, sumažina stogo degumą, absorbuoja dulkes, sudrėkina orą, išskiria deguonį. Bet jie reikalauja tobulų projektinių sprendimų ir kvalifikuoto darbų atlikimo. Lietuvos klimato sąlygoms labiausiai tinkantis ekstensyvus apželdintas stogas susideda iš šių sluoksnių (iš apačios į viršų): denginio konstrukcija, nuolydį formuojantis sluoksnis, garo izoliacija, šiluminė izoliacija, paklotas, hidroizoliacinė danga, dangos apsauginis skiriamasis sluoksnis, drenuojantis sluoksnis, vandenį filtruojantis sluoksnis su apsauga
nuo šaknų peraugimo, žemės substrato sluoksnis (15 pav.).

15. pav. Tradicinio apželdinto stogo su žvyro drenuojančiu sluoksniu struktūra
1-denginio konstrukcija; 2-nuolydį formuojantis sluoksnis; 3-garo izoliacija; 4-šiluminė izoliacija + paklotas; 5-hidroizoliacinė danga; 6-vandenį filtruojantis
sluoksnis su apsauga nuo šaknų peraugimo; 7-drenuojantis sluoksnis iš žvyro; 8- filtruojantis sluoksnis; 9-žemės substrato sluoksnis

15.3. Tokios konstrukcijos apželdintas stogas su 100-200mm storio augaliniu sluoksniu ir 50-100mm storio žvyro drenuojančiu sluoksniu (minimalūs storiai) yra gana sunkus. Lyjant jis dar labiau pasunkėja – sugeria dar daugiau vandens. Iš kitos pusės, tokiame stoge blogai užsilaiko vanduo, kas reikalauja dažnų laistymų sausros metu.
15.4. Tokių trūkumų neturi apželdintų stogų konstrukcija su specialiais duobėtais lakštais (16 pav). Pastarieji montuojami duobutėmis žemyn. Jie ne tik atlieka drenažo funkcijas, bet ir kaupia vandenį (apie 7 litrus/m²), kas leidžia ženkliai sumažinti laistymų skaičių, o skylės duobutėse neduoda susikaupti dideliam vandens kiekiui. Daug mažesnis gaunasi ir stogo svoris.

16. pav. Apželdinto stogo su duobėtais lakštais struktūra (a) ir vandenį kaupiantys duobėti lakštai (b)
1- pagrindas +/ir stogo danga; 2-skiriamasis sluoksnis nuo šaknų peraugimo; 3-vandenį kaupiantys duobėti lakštai; 4-geotekstilės sluoksnis; 5-augalinis sluoksnis su žalia veja

16. Plokščiųjų eksploatuojamų apželdintų stogų konstrukcijų reikalavimai:

16.1. virš apšildomų ir neapšildomų patalpų esančiose apšiltinto eksploatuojamo apželdinto stogo konstrukcijose turi būti šie (žemiau nurodyta eilės tvarka) sluoksniai:
16.1.1. šiose Taisyklėse nustatytus plokščiųjų eksploatuojamų stogų reikalavimus atitinkantys eksploatuojamo stogo sluoksniai;
16.1.2. vandenį drenuojantis sluoksnis;
16.1.3. vandenį filtruojantis sluoksnis;
16.1.4. žemės substrato sluoksnis.
16.2. Priklausomai nuo stogo konstrukcijų ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai.

17. Reikalavimai plokščiųjų eksploatuojamų apželdintų stogų vandenį drenuojančiam
sluoksniui:
17.1. vandenį drenuojančio sluoksnio apačioje turi būti paklota danga, neleidžianti augalų šaknims prasiskverbti į apačioje įrengto eksploatuojamo stogo sluoksnius (pvz., metalo folija);
17.2. drenuojantis sluoksnis turi būti ne mažesnio kaip 100 mm storio. Šiam sluoksniui gali būti panaudotas 5-20 mm stambumo plautas žvyras, keramzitas ar kiti tam tikslui pritaikyti statybos produktai.

18. Reikalavimai plokščiųjų eksploatuojamų apželdintų stogų vandenį filtruojančiam
sluoksniui:
18.1. vandenį filtruojančio sluoksnio storis priklauso nuo stogo konstrukcijoje naudojamo statybos produkto. Šio sluoksnio storis turi būti pakankamas vandens filtracijai. Filtruojančiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas, mineralinė vata, stiklo audinys arba kiti statybos produktai.

19. Reikalavimai plokščiųjų eksploatuojamų apželdintų stogų žemės substrato sluoksniui:
Bendruoju atveju turi būti įrengti šių storių žemės substrato sluoksniai:
19.1. vejoms ir gėlių gazonams – 100-200 mm;
19.2. gėlėms ir žydintiems krūmams – 200-300 mm;
19.3. krūmams ir nedideliems medžiams – 400-700 mm.

20. Kiti reikalavimai:
20.1. apželdintas stogas turi būti įrengtas taip, kad vandens lygis drenuojančiame sluoksnyje nepakiltų virš filtruojančio sluoksnio daugiau kaip 40 mm;
20.2. po grunto sluoksniu turi būti įrengtos įlajos arba apželdintą stogo dalį ribojančiuose borteliuose paliktos angos vandeniui nutekėti;
20.3. hidroizoliacinė stogo danga sujungimų su virš stogo išsikišusiomis konstrukcijomis vietose turi būti pakelta virš dirvožemio paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm.
20.4. Skiriamojo sluoksnio siūlės persidengtų >10cm

 

EKSPLOATUOJAMŲ STOGŲ VĖDINIMAS
20.5. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vėdinimo reikalavimai:
20.5.1. vėdinamų stogų konstrukcijose virš šiluminės izoliacijos įrengto vėdinamo oro sluoksnio aukštis h, m, turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal (1) formulę ir ne mažesnis kaip 50 mrn:

h = 0,05 l + 0,0095 – (l-6); (1)

čia: l – vėdinamo oro sluoksnio ilgis, m;
20.6. jei stogo konstrukcijose įrengtas vėdinamas oro sluoksnis, natūraliam stogo vėdinimui dviejose priešpriešinėse vėdinamo oro sluoksnio pusėse turi būti kiaurymės, kurių plotas kiekvienoje pusėje ne mažesnis už 0,2% virš vėdinamo oro sluoksnio esančio stogo paviršiaus ploto ir ne mažesnis kaip 0,0² m2 viename stogo šlaito metre. Vienoje vėdinamo oro sluoksnio pusėje esančių vėdinimo
angų plotas Aa, m2, apskaičiuojamas pagal (2) formulę:

Aa = 0,002 a l (2)

čia: a – vėdinamo oro sluoksnio plotis, m;
l – vėdinamo oro sluoksnio ilsis, m.
20.7. Eksploatuojamų stogų, kaip ir neeksploatuojamų, šiluminės izoliacijos sluoksnis turi būti vėdinamas. Bet panaudoti tam tikslui ventiliacinius kaminėlius dažniausiai neįmanoma, nes to neleidžia stogo eksploatacijos sąlygos. Todėl eksploatuojamieji stogai vėdinami per prijungimų prie parapetų, sienų ir kitų vertikalių konstrukcijų vietas (17 pav.).

17. pav. Eksploatuojamo stogo konstrukcijų vėdinimo būdas

 

VIII. 6. KOKYBĖS KONTROLĖ

Plokščiųjų stogų įrengimo kontrolės schema pateikta lentelėse ().

1 lentelė. Plokščiųjų stogų įrengimo kontrolė

2 lentelė. Stogo įrengimo leistini nuokrypiai

Statybos etapo priėmimas

20.8. Stogų dengimo darbų kokybė kontroliuojama laikantis statybos techninio reglamento, statybos taisyklių, projekto ir medžiagų gamintojų techninių sąlygų reikalavimus.
20.9. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus.
20.10. Įrengiant stogų dangas iš ruloninių, plėvelinių ir mastikinių medžiagų, tarpinis tikrinimas ir priėmimas atliekamas atskiriems užbaigtiems elementams (garo ir šilumos izoliacijoms, išlyginamajam sluoksniui, gruntui, aptaisytoms susikirtimo vietoms, atskiriems hidroizoliacijos sluoksniams) ir visai stogo dangai priimti. Vienetinių medžiagų stogų dangos priimamos tik galutinai baigus visus darbus. Kontroliuojant pagrindo kokybę, tikrinama, ar atitinka projektą naudotos medžiagos, nuolydis, vandens surinkimo įlajos ir pan.
20.11. Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti įrengtas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas turi atitikti normų ir projekto reikalavimus.
20.12. Ypač kruopščiai reikia kontroliuoti išlyginamųjų sluoksnių įrengimo ant nestandžių ir birių šiluminės izoliacijos medžiagų kokybę. Jie turi būti lygūs, tvirti ir standūs, neplyšinėti ir neturėti kitų defektų, dėl kurių galėtų įtrūkti ruloninė danga. Stogo dangos priėmimas įforminamas aktu, išduodant užsakovui garantinį pasą, Įrengus stogą SV patikrina atliktus darbus, surašo atitinkamą aktą, arba tikrinimo rezultatus įrašo statybos darbų žurnale.
20.13. Užbaigtus darbus perduodant statytojui pateikiami tokie dokumentai:
20.13.1. Darbo brėžiniai;
20.13.2. Statybos darbų žurnalas;
20.13.3. Paslėptų darbų aktai;
20.13.4. Laboratorinių tyrimų aktai;
20.13.5. Panaudotų medžiagų ir gaminių pasai;
20.13.6. Apžiūros ir bandymų aktai.
20.13.7. Ekspertizės aktas (jei reikia)

IX. 7. DARBŲ SAUGA

20.14. Vykdant statybos montavimo darbus stoguose turi būti numatyta įrengti aptvarus, jei dėl techninių priežasčių negali būti panaudota šoninė apsauga, vietoje jos turi būti įrengti gaudymo pastoliai arba gaudymo tinklai, kurie garantuotų krintančių žmonių sugavimą (18 -19 pav.).

20.15. Maksimalus aukščio skirtumas tarp kritimo krašto arba darbo vietos, arba judėjimo kelių ir pastolių pakloto gali būti:
20.15.1. kai kaip gaudymo pastoliai naudojami išleidžiamieji, gembiniai ir kabamieji pastoliai – ne daugiau kaip 3,00 m; pagal galimą kritimo aukštį pakloto plotis mažiausiai 0,90 m (6.10 pav.);
20.15.2. visiems kitiems gaudymo pastoliams – ne daugiau kaip 2,00 m; minimalus pakloto plotis 0,90 m .
20.16. Siekiant išvengti stogdengių kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos projekte turi būti numatyti sprendimai darbų aukštyje apimčių mažinimui, pastovių atitveriančių konstrukcijų
(sienų, laiptų, parapetų, angų aptvarų) pirmaeilis įrengimas.
20.17. Be to, turi būti nurodytos: laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai; saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos; technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams aukštyje atlikti; priemonės ir būdai, kaip darbuotojams patekti į darbo vietas; gaminių, medžiagų, įrenginių sandėliavimo ant stogo būdai ir vietos; gaminių, medžiagų padavimo į darbo vietas būdai; statybinių medžiagų atliekų ir šiukšlių pašalinimo būdai.
20.18. Darbuotojams leidžiama dengti stogą tik darbų vadovui patikrinus stogą laikančiąsias konstrukcijas ir aptvarus.
20.19. Ant stogo sukrauti medžiagas galima tik statybos darbų technologijos projekte nurodytose vietose, imantis visų atsargumo priemonių, kad medžiagos nenukristų žemyn. Medžiagų, įrankių ir taros galimo kritimo zona aptveriama
20.20. Dengiant stogus prilydomosiomis medžiagomis, kuriems pašildyti naudojamos dujiniai degikliai, reikia griežtai laikytis darbą su dujine įranga reglamentuojančių dokumentų nurodymus.
20.21. Darbininkai turi būti kvalifikuoti, supažindinti su darbais, uždaviniais ir keliamais reikalavimais. Darbų technologijos projekte turi būti visų darbininkų parašai. Dirbantys aukštai turi turėti aukštalipio pažymėjimus, dirbantys su ugnimi turi turėti priešgaisrinės saugos pažymėjimus. Darbų vadovai ir statybos vadovai atestuoti, atsakantys už atliekamus darbus ir saugą statybvietėje.
Darbuotojai, dirbantys su dujiniais degikliais, turi būti apmokyti pagal reikalavimus, nustatytus darbuotojams, valdantiems (naudojantiems) potencialiai pavojingą įrenginį, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų o jų žinios turi būti tikrinamos pagal šiuos nuostatus.
20.22. Balionai statybvietėje turi būti naudojami, laikomi ir gabenami pagal įmonės vadovo patvirtintas instrukcijas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais
teisės aktais.Balionų periodiniai techniniai patikrinimai atliekami gamintojo nurodytu periodiškumu ir tvarka. Jeigu gamintojas nenurodo techninių patikrinimų periodiškumo, reikia vadovautis standarto LST EN 1968:2004 B priede nurodytu balionų techninių patikrinimų periodiškumu. Balionai tikrinami ir taisomi balionų techninio patikrinimo centruose, turinčiuose tinkamą įrangą balionams paruošti, patikrinti, bandyti, paruošti naudoti išbandžius
20.23. Dengiant stogus sintetinėmis plėvelėmis, kai dirbama su įvairiais klijais, skiedikliais, mastikomis ir kitomis sintetinėmis medžiagomis, reikia griežtai laikytis gamintojų instrukcijų nurodymų dėl šitų medžiagų panaudojimo, laikymo ir utilizavimo.
20.24. Kai stogo darbams naudojami pastoliai ir kopėčios, darbų vadovas turi jos apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Pastolius būtina apžiūrėti po smarkaus lietaus ar vėjo, polaidžio ar mechaninio poveikio. Naudojamos pakabinamos kopėčios ir aikštelės turi būti su griebtuvaiskabliais.
20.25. Draudžiama dirbti aukštyje atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir didesnis bei plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko ar blogo matomumo darbo vietose metu.
20.26. Pasirinkus skirtingas darbų technologijas gali būti pasirenktas ir kitas darbų saugos variantas.
20.27. Bendruoju atveju prieš vykdant statybos darbus turi būti parengtas statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas, kuriame turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendiniai,
nustatantys technines priemones, darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą.
20.28. Vykdant darbus ant stogo turi būti imtasi saugos priemonių nuo:
20.28.1. darbuotojų kritimo iš aukščio;
20.28.2. konstrukcijų, gaminių ir medžiagų kritimo iš aukščio;
20.28.3. nesaugaus statybinių mašinų ir mechanizmų panaudojimo;
20.28.4. pavojingos elektros srovės poveikio.
20.29. jei naudojamos kenksmingos medžiagos turi būti vadovaujamasi gamintojo paruoštais saugos duomenų lapais, kuriose nurodoma kaip veikia kenksmingos medžiagos ir kokiom priemonėm nuo jų apsisaugoti.

X. SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba elektroninės statybos taisyklių sistemos „STATAI“ nare
ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Taisyklės yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant jose aprašytus statybos darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę statybos taisyklių versiją.
21.1. Elektroninės statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta „STATAI“ naudojimosi taisyklėse.
21.2. Įmonė gali pasitvirtinti ir aukštesnius reikalavimus, nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse.
22. Galiojančia elektroninės statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nustatytuosius parametrus laikoma sutarties su užsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia „STATAI“ sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių versija, nebent sutartyje nurodyta kitaip. Galiojanti popierinė Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija.
23. Visi ginčai tarp rangovų ir užsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
24. Išimties atvejais atsižvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medžiagas, gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės priežiūros tarnyba ir Projekto autoriais gali
būti pasirinkta atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, nepažeidžiant produkto ir jam keliamų reikalavimų.
25. Iškilus neatitikimams tarp Projekto sprendinių, gamintojo rekomendacijų ir statybos taisyklių būtina gauti raštišką projekto vadovo sprendimą, papildant privalomą techninę dokumentaciją.